priesKaledinis ;}

Nuotraukos is KFSA kaledinio teminio vakaro "zvereliai miske";D

Teliko 5 dienos iki Kaledu ir tik 2 - iki pirmojo sesijos egzamino. Vadyba, nors tu ka, man i galva visai nelenda, kursinio ivado parasyt kaip nesugebu, taip nesugebu. Bet po truputi savo mokslo kruva (isskyrus likusius VISUS egzaminus) beveik uzbaigiau. Tiesa sakant, nesitikejau, kad pusmecio pabaiga bus tokia uzkrauta. Paskutinem savaitem kone naktim mokiausi - tai pristatyma, tai rasto darba padaryt reikia, tai dar koki velnia. Jau norisi biski plaukus rautis. Jauciuos kaip tikra studente - per metus nieko nesimokiau, o dabar, per sesija, nera kada ikvept. Liudesiukas ;x Bet pati sau padariau pamoka, kad reikia lankyt VISAS paskaitas, nepraleist svarbiu seminaru, kad paskui netektu fail'u atsiskaitinet ir uz praleistus seminarus referatu rasyt ;o
Po sesijos pasizadejau sau vel pradet skaityt savo malonumui. Juo labiau, kad dabar turiu 10 nauju knygu savo lentynoj ;}} Greiciau tas menuo praeitu!
Siaip siuo metu gyvenu tikrai Gerai ;} Tik labai laukiu, kol praeis tas ikikaledinis laikotarpis. Tiek daug dar reik iki Kuciu vakaro padaryt, kad noriu sprogt ;/ dar neturiu kalediniu dovaneliu, tad rytoj, po paskutines paskaitos bei visuotinio susirinkimo, dar turesiu lekt iki kokio prekybos centro ir ieskot ko nors grazaus, nesvarbu, kad kita diena laukia egzaminas. Kaledos yra Kaledos, ir niekur cia nedingsi;x dar reik isplaut visus visutelius namus, kas man irgi yra juoda kancia, ir paruost milijona sventinio maisto. Ir iskept imbieriniu sausaineliu. Kasmet zadu sau, kad sventems pradesiu ruostis anksciau, BET. Na, ka padarysi, gal kitais metais...
Dar vienas dalykas! Labai laukiu ziemos stovyklos! Labai pasiilgau vaiku, ir tikiu, kad labai graziai padirbsim siemet, ir kad gera bus grupele, ir siaip. Man kazkodel eme rodytis, kad dalykai pradejo gereti, todel, kad pagaliau mes patys suaugom ir i viska ziurim rimciau;} Tai va, man didesne svente turbut ne pacios Kaledos bus, o tai, kad pagaliau priartejo stovykla ir gausiu padirbt su gera komanda ir su desimtim geru vaiku!!!
Labai ir Naujuju kazkodel laukiu. Nesvarbu, kad dar net nezinau, kur tiksliai svesiu juos, o gal isvis niekur, bet noriu to naujo starto, kuris nors kasmet nieko naujo taip ir neatnesa, vistiek yra kazkokia riba. Kai norisi pradet dalykus is naujo ir paciai but nauja;}

ištaškė

kažkokia prastoka kokybė mano meno kūrinio per literatūros teorijos paskaitą, bet jis, nupieštas dar tais laikais, kai galvos nesopėjo dėl atsiskaitymų, turi pranašišką reikšmę šiandien. dar neatėjo sesija, o mano galva jau išsitaškė va taip, kaip paveikslėlyje. tikrai, atrodo numirsiu greit. tiek daug aš gyvenime nesu mokiusis. net prieš valstybinius egzaminus. presentation po presentation, referatas po esė, esė po rašto darbo, rašto darbas po kursinio darbo įvado, ir taip toliau ir panašiai.. neatlaikysiu! liko savaitė iki sesijos pradžios, ačiū Dievui, kad per ją teturėsiu atsiskaityt keturis darbus. negaliu patikėt, kad taip kalbu;o

bet visame šitame aš įžvelgiu vieną labai didelį pliusą.
kai mano būklė tokia kaip dabar, kai gyvenimas neteikia visiškai jokio džiaugsmo ir nesinori nieko nieko, tik gulėt lovoj ir žiūrėt į lubas kiauras paras, dėl tam tikrų priežasčių, mokytis tapo tūkstantį kartų lengviau. nes kai nori atsiribot nuo realybės ir savo gyvenimo, kalti faktus apie leidyklą ar rašyti sušiktą referatą apie diskusijas, o gal net mokslinį esė apie istorinius filmus tampa tikras prieglobstis pabėgti nuo savo minčių. kurios juodai depresyvios. juodai, aš jums sakau. todėl kai mokaisi, gyveni tam filmų, knygų ir komunikacijos teorijos pasaulyje, ir tiek žinių...
ok, einu toliau mokytis rytojaus presentation. gražaus vakaro

trumpas

siandien man yra nepaprastai liudna diena. gal del ilgesio, gal del to, kad noriu saules ir silumos, gal del to, kad tiesiog truksta to, ka turejau

snowflakes are dancing on your lips and your nose

Kartais sau labai nepatinku. Siandien viena is tokiu dienu >;x Nes isspinduliavau gana nemaza kieki nemaloniu emociju ir nepadariau visiskai nieko gero. Nei sau, nei kazkam kitam. Visa diena gulejau priesais telika ir burbuliavau ant mamos, kam ji man liepia gerti slykscia arbata nuo kosulio ;o Elgiuosi nesaziningai pati su savim, nes svaistau brangias valandas. Net ir dabar galeciau miegoti, o ne vaiksciot po interneta, ir rytoj atsikelti bent keletu valandu anksciau. Dabar prisiminiau viena filmuka, kuris man kaskart primena, kad kiekviena praeinanti sekunde yra dovana ir ja reikia isnaudoti tinkamai, nes (skamba baisiai) jinai praejo ir niekada (!!!) nepasikartos! Man tai yra kraupi mintis. Ir susimastyt visada privercia. Gaila, kad tik trumpam. Noreciau ir jums ta filmuka parodyt, bet nors ir bandziau rast youtube, kazkodel neisejo.
Tai va, kadangi siandien buvau ypac nefaina, rytoj pasizadu pati sau susitvarkyt kambari, nagucius, padaryti ka nors grazaus, ir buti MALONIA ;}
Liga padare man kvaila dalyka - darausi kazkoks niekas. Savaite su virsum nebuvau iskisus nosies is namu ir del to (!) nebeturiu ka kalbet su zmonemis. Neturiu ka atsakyt, kai manes paklausia, kaip as gyvenu! Mane tai gasdina. Aisku, visada gali kalbetis apie kitus zmones ir, zinoma, apie pasnekova, bet mane baisiai sutrikde tai, kad supratau, jog tai, kas as esu, tera tai, ka as darau, tai, ka megstu, tai, kuo uzsiimu. Del to, kai visos mano veiklos del ligos nutruko, as nebezinau, nei kaip man sekasi, nei kaip gyvenu, nei papasakot turiu ka. Gal todel man nepasirode juokinga vieno filmo scena, kur psichologas klausia zmogaus - kas tu esi, o siam bandant vis skirtingus atsakymus vis nukerta - man neidomu, kokia tavo profesija, man neidomu, kuo tu uzsiemi, man neidomu, ka tu megsti, man neidomios tavo charakterio savybes - pasakyk man, kas tu esi. Labai idomu, kas esu is tikro. Pati nelabai suprantu. Nes be to, ka as gyvenime veikiu ar kas mane supa, tampu kazkokia tustuma. Baisu tai suprasti >;o
Dar vienas dalykas, apie kuri siom dienom vis susimastau, kiek daug yra dainu, man primenanciu kazkoki konkretu zmogu. Gali priminti vien del to, kad pastoviai klausausi ju tada, kai esu kazkokioj tarpinej santykiu stadijoj, pavyzdziui, pamilstu daina tada, kai susipazistu su kazkokiu zmogum. Ir klausydama tos dainos po truputi ji imu pazinti ar intensyviai bendrauju. Kas smagiausia, kad dar ir dabar, klausydama tam tikros muzikos, prisimenu zmones, kuriu mano gyvenime nebera arba jie nieko man nebereiskia, bet klausytis dainu ir atsiminti, kaip viskas buvo, yra begalo malonu ir miela;} Dabar irgi turiu kokias 4 dainas, kurios jau dabar zinau koki zmogu man visuomet primins ateityje. Visai idomu. Klausausi ju dienom naktim;}}
Jau velu, o akys dar visai nesimerkia :x rytoj paskutine diena namuose, nes treciadieni turiu buuutinai ateit i paskaita, kad netektu rasyt referato apie diskusijas. Galiu sau tik palinket neatkrist po gripo ir susidorot su visa mokslu lavina, kuri jau prades mane uzgriut. Visai as nenusiteikus daryt prezentacijas, skaityt knygas, pradet imtis konspektu.. Iki sesijos liko tik 21 diena ;x
Bet siandien dar apie tai negalvosiu. Mieliau suplanuot tik artimiausias dienas, o per jas turiu nuvaziuoti i Baltu lanku sandeli, susitvarkyt plaukus, t.y. apsilankyt pas kirpeja pagaliau, nueit i pasimatyma ir buti laiminga!
O siaip tai sveikinu su ziema jus visus;}

Kaledos!

Siandien man grazios Kaledos, nes namuose silta, jauku ir kvepia mandarinais, kuriu jau suvalgiau koki maisa:) Ta proga as irgi jungiuosi prie akcijos, kuria inicijavo "Iki". Daugiau apie ja galite pasiskaityti www.kaledustebuklas.lt :) Manau, tai labai grazus gestas, kuris nieko nekainuoja nei vienam is musu, uztat vaikuciams suteiks daug dziaugsmo. Virs teksto, paciame puslapio virsuje matot skydeli, kuri paspausdami kas valanda paaukojate 5ct zaisliukams, kurie paskui bus padovanoti vaikams:) Zinau, kad mano blogo lankomumas mazas, bet gal bent kokiu litu prisidesim prie bendros sumos. Gal tai nera daug, bet is mazu dalyku susideda dideli. Bukim aktyvus:)

ligonio uzrasai

Jau 3 para leidziu lovoj. Prigavo ir mane gripas, gerai bent, kad ne H1N1, nors bet kokiu atveju gulet apsikabinus litrus arbatos, vandens, vaistu ir koset taip, kad rodos iskosesi plaucius, nera pats maloniausias pojutis. Vakar alpau nuo 40 temperaturos, jau galvojau paskutinioji arti, bet siandien jauciuosi padoriau. Bet su paliepimu nelipti is lovos artimiausia savaite galuojuosi is nuobodulio. Ka galiu veikti?
- miegoti
- perklausyti albumus, kuriu iki sol nebuvo kada atidziai istyrinet
- perziuret tona filmu
- gulet apsikabinus telefona ir laukt eilines zinutes
- kas 5 minutes matuotis temperatura
- ziureti muilo operas per tv
- valgyt mandarinus
- apsimest, kad miegu
- ziuret i siena
- skaityt, kol nepaskausta akys
Mano kuklus saraselis kaip ir baigesi. Kaip suprantat, turiu daug laiko visokio plauko apmastymams. Kas tikrai nera i nauda. Sako, kad kuo dazniau zmogus vienas, tuo jis nelaimingesnis. Nes kai esam vieni, turim per daug laiko mastyti. O to laiko as turiu i valias. Tad mane tas visas vienisas ligotas dienas ima ziaurus gruzas. Galiu pasakyt tik tiek, kad man labai labai nepatinka sirgt.
O kas dabar? Perklausysiu Legato cd "Eteris", isgersiu doze nuo temperaturos, suvalgysiu mandarina ir bandysiu miegot. Su ta intencija, kad ryt atsikelus galesiu dar siek tiek pagalvoti, koks liudnas siom dienom tas gyvenimas.
Laimejau kvietima 2 zmonems i Jef Neve Trio koncerta treciadieniui. As ten TAIP norejau. Bet.. Teko atiduot savo kvietima kazkam kitam. Kaip gaila. Man patinka laimeti Dziaza.

pim pirim pirim pirim pirim pim pim!!!!!!!!!!
aaaaaa nieko negaliu pasakot, bet aš čystai laiminga:D

if people were rain...

visi taures aukštyn, visi butelius aukštyn

labai geras jausmas yra grįžt namo, atsigult į lovą ir ištiest skaudamas kojas.
aš dažnai sau tyliai skundžiuosi, kad man neįdomu gyvent, nes kaip ir nieko tokio labai neveikiu, įsiėda rutina, mokslai + namai + tie patys žmonės diena iš dienos. bet užtenka tokios savaitės, ir visai net užsimanai tos ramybės, ir NIEKO neveikimo :)
nuo pereito penktadienio dariau daug dalykų: repas rolleryje, artistai su kursiokais, woo su savo happy happy hours :)), riedučiai rolleryje, trys pjesės dramaturgijos feste "versmė", aišku paskaitos ir šiaip visokios kavos coffee inn, susirinkimas dėl stovyklos, filmai, ir viską vainikuojantis šiandienos vakaras su daug repo viva tequiloj. dabar guliu ir man skauda galvą, ir tingiu pasijudint, ir bijau pagalvot apie dar vieną vakarą ne namie, bet tuo pačiu toks palaimingas džiaugsmas ir šypsena kyla. man patinka Veikti dalykus, jausti malonumą kramtant tai, ką kitas sukūrė - nesvarbu, kokia forma tai būtų, filmas, Gyva muzika, pjesė ar kava su sirupu:)). ir man vienodai, ar tai turi kažkokią išliekamąją vertę, ar labai aukštą meninį lygį. pats svarbiausias faktorius - nuoširdumas ir viso savęs atidavimas dalykui, kurį darai. pats didžiausias malonumas matyt muzikanto veide tą visišką šyzą (teigiama prasme:)), kai žmonės šalia scenos pameta smegenis dėl to, ką darai. nieko gražesnio nėra matyt:). "taip darai kažką laimingu":).
dėl to mane žiauriai pykdo žmonės, kurie nejaučia pagarbos tiems, kurie ateina paklausyti gero dalyko, ir leidžia sau prieš lipant ant scenos visiškai nusipūst ar pripjaut degtinės iki tiek, kad liežuvis sunkiai vartosi arba vos pastovi ant kojų. aš einu klausytis muzikos, o ne šūdo, aš einu matyti ant scenos žmones, kurie save atiduoda publikai ir muzikai, o ne lipa ant jos vardan to, kad parodytų save - pažiūrėk, aš tas, kurį jūs mylit, dėl to man ant jūsų nusispjaut, jūs vistiek mane mylėsit, nors aš neapverčiu liežuvio ir net neatsimenu savo lyriksų. už tai dviems veikėjams dideli dideli minusai.
bet kokiu atveju, aš džiaugiuosi šita savaite, visu tuo, ką mačiau, klausiau, veikiau, nes buvo visiškai geras.
funky junky, aš tave myliu:))))
o rytoj - dar viena pjesė ir vakare galbūt dubstepas. jei tik iki jo daeisiu:)))
atsigavimui būtų pats tas diena parke su šunimis ir geru oru.
labanakt:).
wild thing, you make my heart sing! you make everything GROOVY

aš taip gyvenu dabar

man patiko, kai čia buvo tuščia. o buvo, nes niekas nekirbėjo. jokio poreikio rašyti bereikšmes frazes, kurių kogero visvien niekas neperskaitys. o dabar guliu lovoj su ašarotom iš nuovargio akim, "you belong to me", pašonėj per stipriai kaista radiatorius, o man kažkas tuščia tuščia, atrodo, kad viskas, ką anksčiau vadindavau "man-gyvenime-nieko-netrūksta" kažkur staiga ėmė ir prapuolė. gal čia ruduo ir purvini laukai, gal staigios permainos gyvenime ir suvokimai, kad tos permainos, matyt, dar ir čia nesibaigė, o gal tiesiog šilumos stoka. paskutiniu metu atrodė, kad pati save pilnai užpildau ir man užtenka pačios savęs, kad būčiau laiminga. bet kuo toliau, tuo labiau matau, kad vardan to užpildymo man reikia kuo daugiau vietų ir dalykų, kur turiu save padėti, kitaip nesijaučiu laiminga. man reikia filmų naktimis, spektaklių, knygų ir naujų muzikos įrašų, reikia veiklų ir kažkokių savirealizacijos formų. viskuo šituo bandau save užpildyt apsimesdama, kad tai ir yra svarbiausia, bandydama praleist pro akis tą faktą, kad matyt man ėmė trūkti žmogaus. imu suprasti, kad man vėl neužtenka vien tik būti tiesiog vardan savęs. ir sproginėju bandydama save sukaišioti į tarpelius, užpildyti laiką dalykais, kurie vargu ar man suteiks tą Kažką iki mistinio "man-nieko-netrūksta".
man rodos, man reikia puodo didelės latte, keleto mandarinų, vieno žmogaus ir pasivaikščiojimo po apsnigtą vingio parką.
o kaip gyvenat jūs?